- užkarpa
- ùžkarpa sf. (1) Š; L650 1. NdŽ, KŽ, LTEXII476, Prk rantis, įkarpa, įskroda, griovelis, sąlaida: Grėbliuo galvą padirbau su ùžkarpoms, kad būtų išskiramas Užv. Kartais artojas kilpą kabindavo ant žagrės rodiklio užkarpos, kuri buvo iškirsta rodiklio galo apačioje rš. Atsirėmęs į užkarpos briauną, įkaišas pasislenka į šoną, ir jo briauna nušoka nuo strypelio rš. Geriausi šeškams slastai yra su užkarpelėms: krimta ir užkerta, kaip kirpte nukerpa Mžk. | Vabzdėdžių dantys su užkarpomis rš. 2. atbraila, iškyšulys, išsikišimas, briauna: Ùžkarpos ratūse ant geležinio kelio, kad ratai nesmuktum į šalį nu šynų J. Mūro užkarpa L46. Pypkės kandiklis jau buvo taip nudilęs, nužįstas lūpų, kad jokių užkarpų neturėjo rš. Langus juosia apvadai, dažnai su platesnėmis viršuje užkarpomis rš. 3. žr. užkarta 2: Meškerės ùžkarpa DŽ. 4. PolŽ126 iškyša cilindrinėse mašinų detalėse, velenuose, varžtuose: Užkarpa (nedidelė iškyša po galvute) ir pagalvis (kvadratinė plokštelė) neleidžia varžtui judėti sujungiamų detalių skylėje rš. 5. priekrosnis: Jis ilsėjos, gydės, šildės ir nakvojo vis ant tos pat plūktinės krosnies užkarpos, vadinamos pečininku Vaižg. 6. spenelis, atauga: Ta jau motina būti negalėjo – papai be kokių ùžkarpelių Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.